traiksėti

traiksė́ti, tráiksi, -ė́jo 1. žr. traškėti 1: Užgirdau – tráiksi kas girioj, lyg medžius kerta Ml. Te tau aukso rankovę, tik tu negiedok i mašina netraiksė́k (ps.) Prng. Palaikėj pirkioj traiksė́[jo] i traiksė́[jo], tai diedas i pamirė Prng. ║ Šite tráiksi grauzmas, kad, ė saugok Dieve, neaždegt namų Ml. Titai pykši, titai tráiksi OG347. ║ Gerai gi šiandien kūrenasi pečius – tik tráiksi Str. Ė tráiksi ito drebulinė, karklinė [malka] Švnč. ^ Kai ledas traiksi, vandens dvasios mušas LMD(Tvr). 2. intr. tratinti: Į bėgančius kareivius vokiečių lėktuvas pradėjo iš kulkosvaidžio traiksėti rš.